Internete ieškodami lietuviškos ar rusiškos dainos akordų, dažnai susidursite, kad reikia groti H arba H7 akordą. Bet jei žiūrėsite video arba skaitysite gitaros knygas anglų kalba tokio akordo nerasite.
Kodėl taip yra? Taip yra dėl skirtingų žymėjimų.
2 skirtingi žymėjimai
Galbūt tau jau teko girdėti, kad be mums visiems žinomo do re mi fa sol la si pasaulyje ne mažiau yra paplitęs ir kitas – raidinis natų žymėjimas. Kiekvieną mums įprastą natą atitinka tam tikra raidė. Plačiau apie tai rašiau čia.
Tačiau dėl tam tikrų istorinių ir geografinių ypatybių tas raidinis žymėjimas šiek tiek skiriasi. Yra 2 skirtingi žymėjimo būdai, kuriuos čia ir aptarsime.
1 žymėjimas (paplitęs didžiojoje pasaulio dalyje)
JAV ir UK bei didžiojoje pasaulio dalyje si natą atitinka raidė B, o sib - Bb:
Angliškas-amerikietiškas žymėjimas:
- si = B
- sib = Bb
Ir atitinkamai akordai sudaryti nuo si natos bus vadinami: B, B7, Bm, Bm7 ir t.t.
O nuo sib natos sudaryti akordai bus: Bb, Bb7, Bbm, Bbm7 ir t.t.
Čia viskas logiška ir gražu, nes yra sistema: balti pianino klavišai, pradedant nuo la (A), eina abėcėlės tvarka, o juodi žymimi naudojant ženklus # (diez) ir b (bemol), kurie aukština arba žemina natą pustoniu:
Daugiau apie tai skaitykite kitame mano straipsnyje.
2 žymėjimas (paplitęs Šiaurės Europoje)
Tuo tarpu Vokietijoje, Rusijoje, Skandinavijoje bei dar keliose šalyse (pvz., Lietuvoje) labiau paplitęs kitas žymėjimas: si natą atitinka raidė H, o sib - B:
Vokiškas-rusiškas žymėjimas:
- si = H
- sib = B
Akordai, sudaryti nuo si natos, žymimi raide H, H7, Hm, Hm7 ir t.t.
O nuo sib natos sudaryti akordai: B, B7, Bm, Bm7.
Palyginus iškart matyti, kad šis žymėjimo būdas sugriauna visą sistemą, nes nėra aišku kodėl visi juodi pianino klavišai žymimi naudojant ženklus # ir b (C#, Db, D#, Eb ir t.t.) o vienintelė sib yra ne Bb, o sekanti po G abėcėlės raidė - H.
Tokiu būdu atsiranda 2 nelogiškumai:
- Neaišku kodėl sib natai suteikiamas išskirtinumas
- Sugriaunama abėcėlinė tvarka ir vietoj A B C D E F G gaunama A H C D E F G
Išvados
Man pačiam buvo dilema, kurį būdą naudoti, nes buvau išmokytas klasikiniu būdu naudoti H raidę.
Bet kai:
- įsigalėjo internetas su anglų kalba (ir ten visi naudoja B, o ne H)
- kai mus ėmė pasiekti vis daugiau knygų anglų kalba
- kai atsirado derintuvai, kuriuose taip pat nėra H, o tik B
- kai atsirado daugybė muzikinių programų, kuriose nėra akordo H, o tik B
tuomet supratau, kad nėra prasmės laikytis nors ir tradicinės, bet nelogiškos žymėjimo sistemos. Ir tau siūlau pratintis naudoti B, o ne H ir Bb, o ne B. Tokiu būdu palaipsniui visi pereisim prie logiškos ir labiausiai pasaulyje išplitusios sistemos.
Kodėl atsirado H man iki galo nepavyko išsiaiškinti. Rašo, kad ji atsirado Vokietijoje J.S.Bacho laikais ir po to tradiciškai taip mokoma ir toliau. Ir jau 300 metų ar tai dėl kvailo užsispyrimo, ar tam tikros klasikų arogancijos tai yra tęsiama...
